Ciao e prego vėl! Šiandien ir vėl, beveik po dviejų mėnesių po kelionės, aš noriu pasidalinti Italijos dvasia su jumis. Kaip ir anam įraše rašiau – bus keletą straipsnių apie Romą.

Todėl šiandien aš aprašysiu savo pirmąją dieną Italijos sostinėje.

Trumpa Romos istorija

Manoma, kad Roma buvo įkurta 753m. pr.Kr. balandžio 21 d. Nuo pat sukūrimo (753-510 m.pr.Kr.) Romą valdė karaliai, vėliau miestas buvo valdomas Konsulų Respublikos (510-30 m.pr.Kr.) ir imperatorių (30 m.pr. Kr. – 476 m). Po Imperijos žlugimo Romos miestas buvo Bažnyčios dvasiškumo valdose, kurios tęsėsi iki pat 1870 rugsėjo 20 d., kai Italijos kariuomenė įžengė į Romą ir amžinasis miestas tapo suvienytos Italijos sostine.

Vatikanas, kurio nedidelė teritorija, užimanti 0,440 km2 ploto su Šv. Petro Bazilika, aikšte ir Vatikano rūmais, nuo 1929-ųjų metų yra Popiežiaus valdose. Romoje šiuo metu gyvena apie tris milijonus gyventojų.

Įžymiausios vietos Romoje

Koliziejus – Imperijos Forumų gatvės pabaigoje, tarp Esquilino (Eskvilino), Palatino ir Celio (Čeljo) kalvų iškilęs vienas didingiausių romėnų civilizacijos pastatų. Šį didžiulį amfiteatrą 72-iais metais pradėjo statyti Vespasianas, o baigė sūnus Titas 80-iais metais. Jo statybose dirbo daug žydų belaisvių.

Tikrasis Koliziejaus pavadinimas yra “Flavio amfiteatras“, vadintas Koliziejumi dėl jo dydžio ir pastatymo šalia Nerono Koloso. Koliziejus yra kaip mūsų laikų didelis stadionas, tačiau romėnai mėgo cirko (ludi circenses) žaidimus, sukurtus paskutiniais respublikos metais, kurie kurstė užkariautojų dvasią. Ten savo profesionalumą demonstravo ir gladiatoriai, specialiai paruošti kovoms žudyti vienas kitą, o ivairūs žvėrys sustiprindavo iš žiaurų kovų vaizdą. Dione Cassio (Diono Kasijaus) pasakojimais, nužudyta 9000 žvėrių per šimtą amfiteatro inauguracijos dienų. Kai pasibaigdavo žvėrių medžioklė, pripildavo vandens į areną ir vykdavo laivų mūšiai.

Podiumo (suggestum) centre buvo imperatoriaus ložė. Kitos podiumo vietos buvo skirtos senatoriams ir vieta rūmų didikams. Toliau sėdėjo riteriai, tribūnai ir kariai. Specialias vietas turėjo sutuoktiniai, jaunuoliai, lydimi globėjų, šeimos, tarnai, moterys ar plebėjai. Koliziejus būdavo atviras, o jei lydavo, Ravenos ir Kapo Miseno miestų jūreivių pagalba ji uždengdavo milžiniška danga. Šios dvi jūreivių komandos kaudavosi laivų mūšiuose, pripylus amfiteatrą vandeniu.

Amfiteatras veikė ir valdant Teodorikui, romėnų-gotų karaliui, kuris 523-iais metais leido tradicinę žvėrių medžioklę, vadinama venationes. Netrukus Koliziejus buvo visiškai apleistas, naudojamas kapavietėms, kiek vėliau kaip tvirtovė, o po 1349-ųjų metų tapo sandėliu statybinėms medžiagoms. Renesanso laikotarpiu beveik visas jį dengiantis marmuras buvo panaudotas statyboms. Visišką Koliziejaus suniokojimą sustabdė popiežius Benediktas XIV (1740-1758 m.), pašvęsdamas senąjį amfiteatrą Via Crucis (Kryžiaus Kelio) sekimui ir pastatęs jo viduje kryžių – krikščionių kankiniams. Iš tiesų, nėra istorinių šaltinių apie masišką krikščionių žudymą, nors amfiteatre tikrai netrūko ir Kristaus pasekėjų egzekucijų. Šiuo metu Koliziejui skiriama vis daugiau dėmesio, jis yra nuolatos restauruojamas ir sutvirtinamas pastatas.

Romos forumas – įspūdingas ir gan painus senovės Romos eksponatų centras, didžiulė šventyklų ir bazilikų vietovė. Iš pradžių čia buvo etruskų laidojimo vieta, iškilusi 7a.pr.Kr., o laikui bėgant tapo Romos imperijos socialiniu, politiniu ir komerciniu centru. Forumo įžymios vietos yra “Arco di Settimio Severo“, “Curia“ ir “Casa delle Vestali“.

Forumas buvo sugadintas po Romos imperijos žlugimo, kol galiausiai jis buvo naudojamas kaip ganyklos žemė. Viduramžiais jis buvo žinomas kaip Campo Vaccino (“karvės laukas“) ir dažnai plėšiamas dėl akmens ir marmuro. Forumas buvo sistemingai iškastas 18-ame ir 19-ame amžiuose ir kasinėjimai tęsiasi iki šios dienos.

Man labiausiai įsiminė Vestos šventykla. Manoma, kad ši šventykla yra iš karaliaus Numo Pompilijaus laikų (VIII a.pr.Kr), kai jis pastatė Palladio (Minervos atvaizdą) ir kitus šventus kulto reikmenis, kuriuos Enėjas atvežė į Italiją. Pagal tikėjimą – jų saugojimas lėmė miesto saugumą. Iš jaunų patricijų atrinktos Šešios Vestalijos kurstydavo amžinąją ugnį. Jos buvo su tam tikromis privilegijomis, bet už nekaltybės įžadų sulaužymą, laidojamos gyvos Campo Scellerato (Nedorėlių vietoje). Merginos gyveno netoli esančiuose Vestalių namuose, atstatytuose po gaisro kartu su Vestos šventykla 191-iais metais imperatoriaus Septimijaus Severo paliepimu. Išlikę nemažai įdomių statulų ir užrašų. Namai, kurie būtų panašūs į mūsų laikų vienuolyną, turėjo daug patalpų, kurios vedė į centrinį atriumą. Ir Vestos šventykla, ir namai priklausė pirmiesiems Romos karaliams, o pagal tradicijas, tai buvo karaliaus būstinė, kurią įkūrė antrasis Romos karalius Numas Pompilijus, o dar vėliau ten gyveno popiežius Maksimas.

Venecijos aikštė (Piazza Venezia) – taip pavadinta dėl ten esančių Venecijos rūmų (Palazzo Venezia). 1455-ais metais juos pastate Paulius II (1461 – 1471 m.) iš Venecijos, būdamas dosniu kardinolu. Tai yra pirmasis didelis Romos Renesanso pastatas, turtingas svarbiais meno kūriniais. Tipiškas savo laikmečiui, Renesanso pradžios pastatas ryškiai perteikė perėjimą iš viduramžių tvirtovės į modernią architektūrą.

Paminklas karaliui Viktorui Emanueliui (Vittoriano) suprojektavo Džiuzepė Sakonis (Giuseppe Sacconi 1885-1911 m.). Jis išaugo po Kapitolijaus kalva, pačioje Romos širdyje, kurioje išsiskiria milžinišku dydžiu senovinėje aplinkoje. Skulptorius Chiaradia (Kjaradija) iš Venecijos dirbo dvidešimt metų kurdamas karaliaus ant arklio skulptūrą, kurią po jo mirties pabaigė Gallori (Galoris) (1901 m.).

Kapitolijus – Romos mero ir savivaldybės būstinė, praeityje buvusi šventoji Senovės Romos karvedžių ir nugalėtojų procesijų vieta. Nei ivykių, nei istorinių aplinkybių kaita nesumenkino jo reikšmės. Nuo tūkstantmečių jis išliko svarbiausias Romos gyvenimo centras. Į Kapitolijaus kalva veda dideli laiptai, vadinami Kordonata (Cordonata) pastatyti 1536-iais metais pagal Mikelandželo projektą, imperatoriaus Karolio V šlovingo įžengimo proga. Laiptų viršuje galima pamatyti dvi milžiniškas Dioskurų skulptūrines grupes, datuojamas vėlyvajame imperijos laikotarpyje, atrastas žydų gete, ir kurias 1583-iais metais popiežius Grigalijus XIII perkėlė į dabartinę vietą. Sikstas V ten patalpino Marijo trofėjus, kuriuos sudarė Domiciano laikų barbarų ginklai ir Konstantino bei jo sūnaus Konstantino Cezario statulos, atvežtos į Kapitolijų 1635-ais metais iš Konstantino Termų. Kapitolijaus aikštę suprojektavo Mikelandželas dosniajam popiežiui Pauliui III (1534-1549 m).

Santa Maria in Aracoeli – Bažnyčia stovinti aukščiausioje Kapitolijaus vietoje, kurioje buvo Arce, arba Senovės Romos miestelis. Pagal legendą, imperatorius Augustas pastatė ten aukurą “Dievo pirmagimiui“, kurį išpranašavo Sibilė, numačiusi Jėzaus Kristaus gimimą.

Ši bažnyčia paveldėjo senovinio Kapitolijaus šlovę: ji tapo didikų ir romiečių bažnyčia, buvo pagrindinė viduramžių Senato susirinkimo vieta. Kapitolijaus bazilika yra žinoma savo senovine kolekcija: relikvijos, kapai, freskos paauksuotos lubos.

Kur rekomenduoju pavalgyti?

Wanted (Via Leonina 90 | Rione Monti, 00184 Rome, Italy):

Atmosfera: 4/5 (vakarais po pasivaikščiojimų buvo visai jauku, dažniausiai nedaug žmonių, randasi netoli Koliziejaus)

Aptarnavimas: 3/5 (čia buvom 3 kartus, kuo toliau, tuo mažiau padavėjas buvo mandagus)

Kaina: 3/5 (Romoje kavinėse labai brangu, ne vien šitoje kavinėje.)

Maistas: 4/5 (pati valgiau vien picas, tai man buvo skanu)

Mano vertinimas:

Jis bus, kai aprašysiu paskutiniąją dieną Romoje.

Tikiuosi, kad jums patiko šitas įrašas. Rašykite savo nuomonę ir klausimus komentaruose, mielai atsakysiu. Arrivederci!