Ben tornato! Praėjus laikui, aš ir vėl nusprendžiau pasidalinti Italijos grožybėmis, tiksliau, jos sostinės grožybėmis. Kadaise parašiau net du straipsnius apie Romą ir Vatikaną, tad šis bus paskutinis, prieš susiruošiant kitai kelionei.

O dabar sugrįškime į Romą.

Trumpi faktai apie Italijos sostinę:

∘ Šių laikų Roma turi apie 280 fontanų ir daugiau nei 900 bažnyčių.

∘ Moterys Senovės Romoje dažydavo plaukus su ožkų riebalais ir bukmedžio pelenais. Populiariausios buvo raudonplaukės ir blondinės.

∘ Roma tapo Italijos sostine 1870-ais metais, užėmusi titulą iš Florencijos.

Lankytinos vietos:

Navona aikštė

Arba kitaip vadinama ,,Agono cirku“ - pastatyta senovinio Domiciano stadiono vietoje, kuriame tilpo 30.000 žiūrovų ir tiksliai atkartoja jo formą. Aikštėje yra trys fontanai: centrinis iš marmuro – atvaizduoja ,,Ezopo pasaką“ – tai Berninio sukurtas Upių fontanas. Jis turėjo būti egiptietiškam obeliskui, kurį čia perkėlė iš Maksencijaus cirko. Keturios fontano statulos tai: Nilas, Gandis, Dunojus ir Rijo iš Platos. Du šoninius fontanus suprojektavo Giacomo della Porta tarp 1571 ir 1576 metų, taigi anksčiau, negu Berninis pastate centrini fontaną. Apie fontanus yra įvairių pasakojimų. Menininkas Della Porta sukūrė du tritonus ir kaukes, kurias vėliau perkėlė į Borgese Vilos ežero sodą, o jų vietoje pastatytos kopijos.

Po 80-ties metų Berninis nupiešė viduriniąją etiopo skulptūrą, pastatytą pietinėje aikštės dalyje, iš ten ir kilo ilgi fontano pavadinimas – Moro (juodasis). Šiaurinėje aikštės dalyje yra Kalderari fontanas, taip pavadintas dėl čia buvusių krosnių meistrų parduotuvių. Šis fontanas prarado daugybę savo originalių skulptūrų ir buvo galutinai pabaigtas tik XIX-ame amžiuje. Puikus baroko pavyzdys – tai Santa Agnese in Agone (Šventos Agnės Agone) bažnyčia. Ją pastatė toje vietoje, kur pagal pasakojimus šventoji buvo nurengta prieš jos aukojimą, o ją pridengė stebuklingai išaugę puikūs ir ilgi plaukai. Bažnyčios autoriai – Barominis ir G.Rainaldis. Požemiuose išlikę senoviniai bažnyčios pamatai ir Domiciano stadiono likučiai.

Panteonas

Tai Romos pasididžiavimas, vienintelis senovinių monumentų, kuris išliko nepakitęs. Karnizo viršuje matome užrašą: “M.Agrippa L.F. Cos. tertium fecit“, kuriame kalbama apie Agripos pastatytą 27m.pr. Kr. šventyklą; skirtą dievams, kurie saugo Julijos šeimą. Buvo manoma, kad Panteonas, koki matome, yra Agripos laikų konstrukcija. Tačiau toji sudegė gaisro metu 80 m. ir buvo perstatyta Adriano laikais. Dar kitus restauravimo darbus atliko Septimijus Severas ir Karakala III a. 609 m. kovo 16d. imperatoriui Fokai leidus, popiežius Bonifacijus IV pavertė šią pagonišką šventyklą i krikščionių bažnyčią, ten palaidodamas krikščionių kankinius iš katakombų bei pašvęsdamas ją “Šventai Kankinių Marijai“. Panteonas išliko transformacijos į bažnyčią dėka. 1929 m. ši bažnyčia pagal Laterano Paktus tapo Palatino Bazilika, nacionaline italų bažnyčia.

Portikuose yra 16 monolitinių granito kolonų. Timpane buvo bronzinis bareljefas, vaizduojantis Dievų ir Milžinų kovas. Portikų lubos buvo bronzinės, tačiau brangusis metalas popiežiui Urbinui VIII (1623 – 1644 m.) liepus buvo nuimtas ir panaudotas Šv. Petro baldakimo statybai, kurią vykdė Berninis ir kitur. Dviejose nišose buvo Augusto ir M.Agripos statulos. Bronzinės durys yra iš popiežiaus Pijaus IV laikų (1560-1565 m.). Vidaus diametras yra 43,40 metro. Lubose matome “akį“- 8,92 metrų diametro, kuri dalinai padengta bronza. Pro “akį“ sklinda šviesa ir oras, rodos, pats dangus maldos prašomas nusileis į šią šventyklą. Interjero paprastumas ir simetriškumas suteikia didingumo vaizdą.

Trevi fontanas

Jis garsus ne tik savo tyru vandeniu, bet ir legenda, kuri pasakoja, kad išgėrus šio vandens ir įmetus monetą į fontaną, būtinai dar sykį sugrįši i Romą. Trevi fontanas pastatytas rūmų apačioje, kur iš uolienų iškaltos statulos ir bareljefai. Trykšdamas vanduo tarsi atgyvina fontaną. I a.pr.Kr. magistras M.V.Agripa atvedė tyrą vandenį i Romą, vadinama Acqua Vergine.

Valdant Klemensui XII, architektas Salvi sukūrė Trevi fontaną (1735 m.), o ji dekoravo įvairūs Berninio mokyklos menininkai. Legenda byloja, kad Agripos kareiviai keliavę per laukus ir ieškoję atsigerti netoli via Collatina, sutiko mergaitę, vadinama Vergine, kuri jiems ir nurodė šį tyro vandens šaltinį. Šį pasakojimą atvaizduoja dešinysis bareljefas. Kairysis bareljefas vaizduoja Agripą, aiškinanti imperatoriui Augustui planą, kaip privesti tyrą vandenį į Roma. Centre – Okeano skulptūra, sėdinti kriauklės formos karietoje, pakinkytoje sparnuotais žirgais.

Ispanijos aikštė

Akis vilioja aukšti laiptai (1722 m. statybos), o jų viršuje matome Trinità dei Monti (Švenčiausioji kalnų Trejybė) bažnyčią. Bažnyčia turi du kupolus (1495 m. statybos), o priešais ją stovi egiptietiškas obeliskas, paimtas iš Orti Salustiani 1789 m, tačiau iki 1500 m. pradžios bažnyčios vietoje buvo milžiniškas vynuogynas, kurį Karolis VIII Maloningasis atidavė vienuolių ordinui. Nuo pat XVI a. visą teritoriją aplink Trinità dei Monti valdė prancūzai, o XIX-ame amžiuje jų valdymas užaugo, įtraukiant Villa Medici ir Prancūzijos akademiją.Prancūzai suteikė lėšų žymiems Ispanijos laiptams, kuriuos Francesco De Sanctis pastatė maždaug 1725 m.

Nusileidžiant laiptais į Ispanijos aikštę, galima pamatyti Barcaccia fontaną, kurį sukūrė Pietro Berninis. Pasak legendą, kai Tibro upė užtvindė 1598 m., vanduo perplaukė nedidelę valtį į Piazza di Spagna. Kai vanduo atsitraukė, aikštės centre buvo padėtas valtis. Tai buvo reginys, kuris įkvėpė Bernini kūrimui. Fontaną puošia popiežiaus Barberini šeimos herbas, primenantis popiežiaus Urbono VIII protėvius.

Piazza del Popolo

Tautos aikštė suprojektavo architektas Valadier XIXa. pradžioje. Tai labai erdvi, puikiai architektūriškai išspręsta ir simetriškai tobula aikštė. Jos centre antrasis obeliskas, kurį Augustas atvežė į Romą, o šioje vietoje ji pastatė architektas Fontana Siksto V laikais. Tais pačiais metais, prieš geležinkelių amžių, ši aikštė buvo pirmasis keliautojo vaizdas atvykstant į Romą. Šimtmečiais Piazza del Popolo buvo viešųjų mirties bausmių vieta – paskutinė bausmė buvo įvykdyta 1826 m.

Santa Maria Maggiore Bazilika

Didžioji Šv. Marijos Bazilika yra ketvirtoji pagal dydį iš visų Romos bažnyčių, didžiausia iš visų, skirtų Marijai. Tai vienintelė bažnyčia, kuri išlaikė savo originalų, mažai pakitusi pavidalą. 356 m. rugpjūtį Skaisčiausioji apsireiškė sapne popiežiui Liberijui, liepdama jam pastatyti bažnyčią toje vietoje, kurioje kitą rytą pasnigs. Šią legendą pavaizdavo viduramžių mozaikose. Jos restauruotos ir matomos virš portikų. Bazilika taip pat vadinama “Liberiana“, pastatyta Siksto III (432-440 m.) laikais. Puikus fasadas, kurį realizavo architektas Fuga: penkių angų portikai, padalinti su piliastrais ir kolonomis, trys didelės arkados. Romėniško stiliaus varpinė pati aukščiausia iš Romos varpinių. Interjeras iš trijų navų suteikia elegantišką ir didingą įvaizdį.

San Silvestro in Capite bažnyčia

Pirmąjį dokumentą, kuris inicijavo bažnyčios statymą, išdavė popiežius Paulius I 761 m. birželio 2 d. Bažnyčia buvo pastatyta tam, kad gautų ankstyvųjų krikščionių palaikus, kurie buvo palaidoti katakombose. Prie bažnyčios įėjimo yra dvi marmuro plokštės, ant kurių yra įrašyti kai kurių šventųjų ir kankinių, kurie palaidoti Bažnyčioje, vardai.

Originali bažnyčia buvo pastatyta senovinių bazilikų stiliaus: centrinės navos ir dviejų šoninių praėjimų su abiejų pusių stulpų eilėmis. Bažnyčios stilius ir struktūra per šimtmečius šiek tiek pasikeitė. Tipiškas romėnų bokštas buvo pridėtas 12-ojo amžiaus pradžios renovacijos metu. Bažnyčios rekonstrukcija iki dabartinės išvaizdos įvyko nuo 1523 m. iki 1534 m. Interjero ornamentą Mattia de Rossi baigė 1689 m. Bažnyčios paveikslai buvo nutapyti XVII-XVIII a. laikotarpiu. Mane asmeniškai ši bažnyčia sužavėjo labiausiai, kadangi ji buvo atrasta visai netikėtai, beeinant Romos gatvėmis :)

Mano vertinimas:

Romos miestas ir jo istorija man paliko didelį įspūdį. Sugrįšiu ten dar ne kartą, kadangi noriu pamatyti dar daugiau ir pasidalinti su Jumis dar didesniais įspūdžiais ir istorijomis!

Kol kas tiek straipsnių apie Romą. O kitą mano kelionę bus Neapolyje, Italijoje. (kaip netikėta, Hriste, tuoj tu pati itale patapsi bekeliaudama ten jau trečią kartą per metus :D)

Tikiuosi, kad jums patiko šitas įrašas. Rašykite savo nuomonę, mielai atsakysiu. Arrivederci ir iki kito karto Neapolyje!