* Latvių patarlė

Sveiks, kā tev iet? Atėjus ilgajam savaitgaliui liepos pradžioje, mūsų šeima nusprendė vienai dienai nuvažiuoti iki braliukų latvių sostinės Rygos. Kaip mama pasakė: ,,Ir mes pasižvalgysim, ir tu turėsi ką parašyti“.

Aišku, mes nepamatėme visas lankytinas vietas, kaip pavyzdžiui Rygos zoologijos sodą arba Laimos šokolado muziejų (rekomenduoju būtinai apsilankyti). Šiame mieste buvau ne vieną kartą – prieš 2 metus su savo antrąją puse apsilankėm 3 dienoms.

Žodžiu, jei neturite idėjų kur pakeliauti artėjančiam savaitgaliui – rekomenduoju Rygą.

O dabar trumpai apie Latviją:

∘ Maždaug 54 procentai Latvijos dengia miškas, todėl yra viena iš žaliausių Europos šalių.

∘ Latvijos vėliava yra viena iš seniausių pasaulyje, kurios istorija prasideda 13-ame amžiuje. Sakoma, kad ji atsirado, kai Latvijos valdovas buvo suvyniotas į baltą paklodę po sužeidimo mūšyje. Paklodės kraštai buvo suteptos krauju, o centrinė juosta išliko balta. Paklodė buvo panaudota kaip vėliava mūšyje.

∘ Latvija, arba Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė, 17-ame amžiuje įkūrė dvi kolonijas – mažąją Džeimso salą (dabar Kunta Kinteh sala) Gambijos upės žiočių dalyje ir Tobagą Karibuose.

Ką aš pamačiau Rygoj?

Laisvės paminklas – Rygos centro įžymus objektas beveik šimtmetį. Šis 42,7 metrų aukščio granito ir vario meno kūrinys yra Latvijos tautos laisvės ir nepriklausomybės siekio simbolis. Vaizduojama moteris laiko tris auksines žvaigždes, atstovaujančias Kuržemę, Vidžemę ir Latgalę. Šūkis “Tėvynei ir laisvei“ buvo pristatytas 1935 m. lapkričio 18 d.

Svajingai vadinamas “Milda“, Rygos Laisvės paminklas yra iškilęs virš miesto tarp Senosios ir Centrinės Rygos. Paminklą sukūrė Kārlis Zāle ir pastatyta toje vietoje, kur 1935-aisiais stovėjo Rusijos valdovo Petro Didžiojo statula.

Rygos Šv. Petro bažnyčia dominuoja miesto erdvėje kaip viena iš seniausių ir vertingiausių monumentalių architektūros pastatų Baltijos šalyse nuo viduramžių. Šv. Petro yra viena iš aukščiausių Rygos bažnyčių, svarbus paminklas ir puikus 13 a. gotikos stiliaus pavyzdys.

Bažnyčia yra istoriniame Rygos centre, kurį 1997-iais UNESCO įtraukė į Pasaulio kultūros paveldo sąrašą.

Už Šv. Petro bažnyčios yra keturių gyvūnų skulptūra: asilas, šuo, katė ir gaidys, stovintys vienas ant kito. Taip remiamasi brolių Grimų pasaka ir skulptūra atstovauja Brėmeno miesto muzikantus.

Juodagalvių namai buvo pastatyti 1334 -iais metais kaip Rygos įvairių visuomeninių organizacijų susitikimų ir banketų vieta. Pastatas buvo sunaikintas Antrojo pasaulinio karo bombų metu, bet buvo visiškai pertvarkytas 1999-ais metais. Prieš tai buvo laikino Latvijos prezidento rezidencija. Turistai iš įvairių šalių kasdien būriuojasi per Juodagalvių namų duris, palikdami savo įspūdžius Svečių knygoje. Priešais namų randasi Latvijos Seimas.

Sukurta tarp 1876-ųjų ir 1883-ųjų metų, Kristaus gimimo katedra yra didžiausia stačiatikių cerkvė Baltijos šalyse. Kiekvieną savaitės dieną po jos arkomis galima pastebėti daugelio Rygos rusakalbių, apšviečiančius tradicines senovines ortodoksų žvakes. Jo neobizantiška išorė susiderina su vidaus esančiomis ortodoksų katalikų tradicinėmis piktogramomis, kurių dalis nutapė Vasilijus Vereschaginas. Tarybų laikais katedra buvo paversta planetariumu, tačiau akivaizdu, kad religija nugalėjo mokslą ir katedrai buvo sugražinta pradinę funkciją.

Rygos Katedros pamatas buvo įkurtas 1211 m. liepos 25 d. Paskutinis didelio masto restauravimas įvyko 19-ojo amžiaus pabaigoje, kai katedra įgijo dabartinę išvaizdą. Šiandien Rygos katedroje palaikomas turtingas kultūrinis gyvenimas – čia vyksta įvairūs populiarių menininkų koncertai. Ji turi romaninės, ankstyvosios gotikos, baroko ir “Art Nouveau“ stilių bruožus ir yra laikoma didžiausia viduramžių bažnyčia Latvijoje ir Baltijos šalyse.

Baltoji ir mėlynoji Švč. Dievo Motinos bažnyčia buvo pirmoji Rygoje pastatyta mūrinė bažnyčia po to, kai Reformacija pasiekė Livoniją (istorinį regioną, apimantį dabartinę Latviją ir Estiją). Šventosios Dievo Motinos bažnyčia prieš tai buvo nedidelė ir maža koplyčia, pastatyta kunigo Isidoro Šmito. Bažnyčios pastatymo idėją ypač palaikė Šventojo Romos imperatorius Juozapas II. Statyba prasidėjo po ketverių metų ir buvo baigta 1785 m. Klasikizmo stiliaus pastatas buvo skirtas Dievo Motinai, kuris simbolizuoja prislėgtą katalikų religiją Terra Marianoje.

Mano vertinimas:

Neveltui latvius lietuviai vadina braliukais, nes kiek kartų esu čia buvusi, tiek pat kartų jaučiausi kaip Vilniuje – labai jaukiai.

Kol kas tiek šiam kartui. Be to, nepamiršau Romą ir Vatikaną, pasistengsiu kuo greičiau parašyti apie šiuos miestus Jau yra įrašas apie mano pirmąją dieną Romoje.

Tikiuosi, kad jums patiko šitas įrašas. Rašykite savo nuomonę ir klausimus komentaruose, mielai atsakysiu. Atā!