Ciao e prego vėl! Pažiūrėjusi kelias ,,Jaunojo popiežiaus“ serijas, prisiminiau, kad reiktų parašyti čia apie Vatikaną. Kadangi atsirado daugiau laiko, dabar galėsite su manimi kartu pasivaikščioti šio miesto sienomis ir sužinoti jo istoriją, kuri yra iš tiesų įdomi.

Taigi, pradedam!

Trumpai:

Vatikanas tapo popiežių buveinė tik nuo 1377 m. Anksčiau jie su pertraukomis gyveno Kvirinalo (Quirinale) rūmuose. Kurį laiką popiežiai gyveno Laterane, prieš išsikeliant į Avinjoną (1309-1377).Nuo popiežių įsikūrimo Vatikane, prasidėjo šio miesto puoselėjimas. Šventojo Petro bazilikoje paliko žymę apie 265 žymių žmonių, kurių tarpe daugelis šventųjų bei kankinių.1929-ųjų vasario 11 d. buvo įkurta nepriklausoma Vatikano valstybė, vadinama tiesiog Vatikanu. Taip buvo išspręstas klausimas tarp Italijos ir Romos.

Kaip mes atsidūrėme Vatikane?

Kadangi mano šeima nenorėjo stovėti eilėse, vakare nusprendėme, kad būnant Vatikane, susirasime žmogų, kuris suorganizuotų ekskursija muziejuose be eilės (Romoje prie žymių vietų pastoviai būna pilna žmonių, kurie organizuoja ekskursijas). Ryte nuvažiavus iki Vatikano (taksi nuo Koliziejaus iki Vatikano 5 žmonėms kainavo apie 20 eurų), susiradome žmogų iš agentūros, kalbantį rusiškai, kuris padėjo mums nupirkti bilietus. Kiekvienam žmogui bilietas po Vatikano muziejus, Siksto koplyčia ir Šv.Petro bazilika kainavo apie 46 eurus. Nupirkus bilietus, mums paaiškino, kur bus mūsų gidė ir kada prasidės ekskursija. Pati ekskursija buvo gan ilga, ilgai pavaikščiojus – pavargome, bet buvo verta, kadangi gidė papasakojo daug informacijos ir viską pateikė įdomiai :).

Bet jei norite viską susiplanuoti iš anksto, bilietus galite nusipirkti per TripAdvisor arba oficialiame Vatikano Muziejų puslapyje.

Ką pamačiau Vatikane?

Vatikano rūmai bei juose surinkta meno šedevrų kolekcija – tai labai svarbus muziejinis kompleksas. Jie sudaryti iš didelių pastatų, salių, muziejų, galerijų, bibliotekų, koplyčių, koridorių, kiemų bei sodų, praturtintų įvairiais meno kūriniais. Nuo Renesanso pradžios daugelis menininkų paliko ten savo kūrinius.

Vatikano muziejus

Kolonada

Geriausias Berninio darbas, tai iškilmingas įėjimas į Šv. Petro baziliką ir Vatikaną. Kolonada sudaryta iš dviejų pusiau skritulio formos atvirų ,,sparnų“, kurie tarsi šventyklos ištiestos rankos kviečia žmoniją. Berniniui ir jo mokyklai taip pat priklauso šventųjų ,,miškas“: 140 skulptūrų ant kolonados.

Iš Nerono cirko į Šv. Petro aikštę buvo atveštas 25 metrų aukščio obeliskas (aukštas, keturbriaunis, smailėjantis monumentas su piramide viršūnėje). Sikstas V (1585-1590 m.) pavedė sudėtingą obelisko atgabenimą architektui Domeniko Fontanai.

Dešinįjį aikštės fontaną 1613-ais metais pastatė Karlo Madernas, o kairįjį 1675-ais – Karlo Fontana. Fontanai harmoningai komponuojasi plačioje aikštės erdvėje. Bazilikos fasadas – tai Maderno (1607-1614 m.) kūrinys. Antablemente esantis užrašas byloja apie užsakovą, Paulių V Borgese.

Palaiminimo ložėje, kuri yra virš bazilikos įėjimo, paskelbiama apie kiekvieno naujo popiežiaus išrinkimą. Popiežius ten laimina ,,Urbi et orbi“ (miestui ir pasauliui). Virš pagrindinio įėjimo yra žymi Navicella mozaika, kurią sukūrė Džioto dar senajai bazilikai, pirmųjų Jubiliejaus metų proga (1300 m.).

Šv.Petro bazilika

Jos viršuje – Mikelandželo sukurtas puikus kupolas. Tai harmoningas didybės kūrinys. Kupolo išlenkimas, jo pilkai žydra spalva dangaus fone – tai tikra architektūros meno sintezė. Genialusis Mikelandželas turėjo įsivaizduoti, kokį įspūdį šis kupolas galėjo palikti lankytojui. Šio kupolo realizavimo procesas buvo itin sudėtingas ir netrūko įvairių kliūčių bei problemų.

Mikelandželas pradėjo kupolo statybą 1546-ais metais. Po jo mirties, 1564-iais baigtas tik kupolo žiedas. Darbus pabaigė tarp 1588-1589 metų Džiakomo della Porta ir Domeniko Fontana.

Įėjus atsiveria didžiulė bazilikos erdvę. Ant grindų matomas užrašas 186,36 (tai išorinis bazilikos ilgis, o su portikais 211,5 metrų). Skliautas – 44 m. aukščio, kupolo vidinis aukštis siekia 119 metrų, stoglangio aukštis daugiau nei 17 metrų.

Vieno iš keturių skliauto piliorių aukštis siekia 71 metrą.

Siksto koplyčia (nuotraukos ne mano)

Ją pastatė architektas Giovanni de’ Dolci tarp 1474 ir 1483 metų, pagal Siksto IV užsakymą. Į šią koplyčią neįmanoma patekti iš lauko, ji yra itin tvirta bei apsaugota.

Tapybinės dekoracijos šioje griežtoje ir tuščioje koplyčioje buvo pradėtos 1481-ais metais ir tai ją pavertė į italų renesanso tapybos pinakoteką. Pats popiežius Sikstas IV pavedė geriausiems tapytojams, tokiems kaip Perudžinas, Botičelis,Girlandajo ir Kosimo Roseli, ištapyti Naująjį ir Senąjį Testamentus koplyčios centre. Pirmosios freskos buvo dviejuose šoninėse sienose. Tai – Mozės gyvenimas (Senasis Testamentas), o priešais – Kristaus gyvenimas (Naujasis Testamentas). Beveik kiekviena scena atsikartoja priešingoje pusėje.

Vienoje pusėje Pinturikio nutapyta Mozės kelionė į Egiptą, o kitoje – pavaizduotas Jėzaus krikštas, kur fone matyti senovės Romos monumentai.

Kiti yra Botičelio darbai – kairėje Mozė su Jetro dukterimi, o dešinėje Kristaus abėjonės ir Raupsuotojo išgydymas.

Kosimo Roserio ,,Perejimas per Raudoną jūrą“ šlovina popiežiaus Siksto IV pergalę prieš neapoliečius 1482-ais metais Campomarte mieste, o priešais Mikelandželo mokytojo Girlandajo ,,Apaštalų pašaukimas“.

Botičelis nutapė biblinius epizodus iš Kore, Dathan ir Abiron, o kitoje pusėje Perudžino darbas ,,Raktų suteikimas Šventam Petrui“.

Paskutinės freskos kairėj vaizduoja ,,Mozės mirtį“ ir ,,Testamentą“, autorius Luka Signorelli. Dešinėje Kosimas Roselis ištapė įspūdingą kūrinį – ,,Paskutiniąją vakarienę“.

Šitos dvi serijos baigiasi ties įėjimu, ten Signorelli nutapė ,,Ginčą dėl Mozės kūno“, o Girlandajo ,,Jėzaus prisikėlimą“. Deja, 1522-ais metais šios freskos buvo sugadintos sugriuvus sienai. Jas vėliau vėl ištapė Hendrik van der Broek ir Matteo da Lecce.

Siksto koplyčios lubos

1508-ais Julius II pavedė jaunam Mikelandželui Siksto koplyčios lubų tapybą. 1512-ais šis darbas buvo baigtas, o jau po 23 metų jis nutapys ,,Paskutinį Teismą“ (apie jį šiek tiek vėliau). Lubų tapybos sunkumas slypi plotyje (net 800 m2) – tuščio skliauto ploto problemą menininkas išsprendė kaip tikras genijus, įterpdamas architektūrinius elementus bei sukurdamas trijų dimensijų vaizdą.

Devynių paveikslų serija ,,Genezė“ prasideda nuo altoriaus ir tęsiasi iki įėjimo:

1. ,,Šviesos ir Tamsos atskyrimas“

2. ,,Saulės, Mėnulio ir augmenijos sukūrimas“

3. ,,Žemės ir Vandens atskyrimas“

4. ,,Žmogaus sutvėrimas“ – centrinė ciklo scena. Būtų pakakę vienos šios freskos pripažinti Mikelandželo genijumi.

5. ,,Ievos sutvėrimas“

6. ,,Žmogaus nuopuolis“ – pirmoje scenos dalyje vaizduojamas medis, apie kurį apsivyniojusi gyvatė su moters biustu, kviečianti Adomą ir Ievą paimti uždraustą vaisių, o dešinėje – nuodėmės pasekmės, išvyjimas iš Rojaus.

7. ,,Nojaus auka“ – veiksmas žemėje ir Dievo padėka.

8. ,,Pasaulio tvanas“, pripildytas įvairių figūrų.

9. ,,Nojaus pasibjaurejimas“ – paskutinė skliauto scena, kurioje vaizduojamas žmogaus niekšiškumas.

,,Paskutinysis teismas“

Tai unikalus ir nepakartojamas kūrinys, patraukiantis kiekvieno lankytojo susidomėjimą. Pauliaus III pavedimu 1535 metais Mikelandželas pradėjo ,,Dies irae“ tapybą, o baigė 1541 metais. Trys šimtai figūrų išdėstytos šioje scenoje. Centrinė figūra- tai Kristus Teisėjas, iškėlęs dešinę ranką. Kristaus poza išreiškia šiuos žodžius: ,,Dinkite nenaudėliai!“. Jo šone Marija, kaip ryšys, esantis tarp Kristaus ir žmonijos. Kiti paveikslo veikėjai yra pranašai, apaštalai ir kankiniai. Dešinėje – Mesijo išrinktieji, o kairėje – prakeiktieji. Danguje matome angelus. Apačioje kairėje – mirusių prisikėlimas: Angelių grupė centre neša teismo knygą, pučia dūdas, o iš kapų matyti mirusieji Josafato slėnyje. Gerieji kyla į dangų, o piktieji krenta į bedugnę, kur jų laukia laive Karontas ir Minosas – pragaro teisėjai. Moteriška figūra, kuri darė didžiulę įtaką ,,Paskutiniajam Teismui“ – gražioji poetė Viktorija Kolona, kuri labai patiko Mikelandželui.

Siksto koplyčioje visuomet pilną lankytojų, tačiau ji būna uždaryta konklavos dienomis, kai mirus popiežiui, kardinolai renka naująjį. XV-ojo amžiaus pabaigoje, kai tik Siksto koplyčia buvo pabaigta, tapo konklavos dalimi.

Nuo 1870-ųjų metų, kai popiežiai įsikūrė Vatikane, , koplyčia įgavo ypatingą reikšmę. Pagal tradiciją konklavos rinkimų rezultatas turi matytis lauke: pro kaminą kyla dūmai – juodi, jei popiežius dar neišrinktas, balti – jei išrinktas.

1980-ais buvo atlikti atidūs freskų restauravimo darbai, dulkių bei prastos XVIII-ojo amžiaus restauracijos valymas nuo skliautų. Rezultatas – netikėtos spalvos, kurias buvo išgavęs Mikelandželas savo tapyboje.

Rafaelio kambariai

Tik atvykus i Romą, Rafaelį Bramantė pristatė popiežiui Juliui II. Kai kurie popiežiaus kambariai jau buvo išpuošti dailininkų iš Perudžino, Sodomos ir kitų freskomis. Julius II pavedė darbą jaunam Rafaeliui.

Atėnų mokykla

Italų renesanso dailės meistro Rafaelio freska, sukurta popiežiaus Julijaus II-ojo užsakymu Vatikano Apaštalų rūmų kambaryje Stanza della Segnatura, viename vadinamųjų Rafaelio kambarių.

„Atėnų mokykla“ visuotinai pripažįstama vienu iš pačių garsiausių ir žinomiausių, kada nors sukurtų, dailės kūrinių.

„Atėnų mokykloje“ vaizduojama žinių, filosofijos ir mokslo alegorija. Freskos centre žengiantis Platonas rodo pirštu į dangų – atspindi šio filosofo sampratą apie tai, kad žmogus turi suprasti, tai kas Dieviška. Šalia jo, šiek tiek pirmesniu žengiantis ir jaunesniu vaizduojamas Aristotelis rodo delnu į apačią, tarsi sakydamas, kad bet kokia filosofija yra verta tik tiek, kiek ji verta Žemėje, realiame žmonių gyvenime. Sokratas, nusisukęs nuo jų, tarsi bando pasėti abejonę ar pateikti kokį netikėtą aforizmą būreliui kitų veikėjų. Centre pavaizduotas skubantis jaunuolis, tarsi klausiantis, kur galima rasti Išmintį, ir vyriškis, jam rodantis Platono ir Aristotelio pusėn.

Labiau dešinėje, prie sienos atsirėmęs veikėjas skubiai užrašinėja, ką išgirdęs, o šalimais, senas išminčius, tarsi atlaidžiai tuo domisi − gal ką iš tikro naujo šis jaunuolis sužinojo? Platoną ir Aristotelį apsupę veikėjai išreiškia skirtingas emocijas, susižavėjimą, pritarimą, abejonę. Būdinga, kad ant šonuose esančių figūrų pečių padėtos rankos − tarsi rodo pasitikėjimą ir jaukumą šioje filosofų šventovėje. Archimedas (arba Euklidas), tarsi neįtikinęs Ptolemėjo ir Zoroastro, kreipiasi į mokinių būrelį. Freskoje pavaizduota ir veikėjų reakcija, tarsi jie būtų pamatę įeinantį žiūrovą. Tarp jų, vaikiško naivumo įsikūnijimas – angeliukas pačioje kairėje. Truputį dešiniau, gana piktokai žiūrintis jaunikaitis, ir pačioje dešinėje pats Rafaelis.

Dar viena vieta, kuri pasirodė visai cool – Žemėlapių galerija:

Ji gavo tokį pavadinimą dėl 40 žemėlapių, kurios yra freskuotos ant sienų, jos atstovauja popiežiaus Grigalius XIII (1572-1585) laikų Italijos regijonus ir popiežių savybes. Žemelapiai buvo nudažyti tarp 1580 ir 1585 ant Ignazio Danti paveikslų , garsaus laiko geografo. Atsižvelgiant į Apeninus kaip skiriamąjį elementą, viena pusė vaizduoja Ligūrijos ir Tirėnų jūrų apsuptus regionus, o kita pusė – Adrijos jūros apsuptus regionus. Pagrindinio miesto žemėlapis pridetas prie kiekvieno regiono žemėlapio.

Jei norite pamatyti miesto panoramą:

Kai įeisite į baziliką, paeikite šiek tiek į priekį ir tada sukite į dešinę: pamatysite ženklą “Cupola“. Sekite ženklu, kol pasieksite bilietų kasas ir keltuvą, kuris eina iki kupolo.

Turite 2 pasirinkimus:

1. Kilti pėsčiomis (551 žingsniai);
2. Pakilti liftu ir tada kas liko, nueti peščiomis (320 žingniai) – jei esate klaustrofobas – nerekomenduoju išvis kilti, nes tikrai gali prasidėti panika, iš patirties sakau.

Jei kilsite liftu, pasieksite vidinį balkoną, kuris iš tikrųjų yra kupolas. Čia galite ramiai sustoti ir pažvelgti į didingą kupolą, gražias mozaikines vietas arba gražius bazilikos vaizdus iš viršaus.

Iš čia galite pradėti lipti spiralinėmis laiptais, vedančiomis į viršų. Lipant sulaikykite kvėpavimą ir pasiruoškite lipti per siaurą erdvę, per kurią yra nedideli langai, iš kurių atsiveria vaizdai į išorę.
Aukštėjimas trunka apie 10 minučių.

Pačiame viršuje – vyšnia ant torto: įspūdinga Šv. Petro aikštės ir Romos miesto panorama.

Darbo laikas

Nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d. – nuo 8 iki 17 val.

Nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d. – nuo 8 iki 18 val.

Mano vertinimas:

Kadangi man buvo įdomi šios mažos šalies istorija – man patiko. Rekomenduoju tiems, kas netingi daugiau pavaikščioti ir tiesiog nori sužinoti kažko naujo.

Tikiuosi, kad jums patiko šitas įrašas. Rašykite savo nuomonę, mielai atsakysiu. Arrivederci!